Stogo priedai – kaip, kur, kam ir kada?

Kiek kainuoja stogo kvadratinis metras? Atrodytų, logiškas namų savininko klausimas stogo meistrui, tačiau tikriausiai paprasčiau atsakyti, kiek kainuoja vidutinis raudonas automobilis. Taigi stogo dangos arba darbų kainą galima vertinti kaip išsigelbėjimą iš apverktinos padėties arba pilną paketą, kuris leidžia įgyvendinti funkcionalius stogo sprendimus. Funkcionalūs stogo sprendimai suteikia saugumo jausmą pvz. ant stogo judančiam kaminkrėčiui, užtikrina, jog žiemą nuo stogo krentantis sniegas nekliudys žmonių, o pats stogas atlaikys pavojingai blyksinčius žaibus. Taip pat pažengę stogų savininkai gali stogą paversti elektros jėgaine. Tačiau apie viską iš pradžių.

Nors labai dažnai pasitaiko situacija, kai pirmiausia keičiama stogo danga ir kiti būtini dalykai, paliekant, pavyzdžiui, lietaus nuotekų sistemų įrengimą ateičiai, rekomenduočiau visada paklausti stogo meistro, kiek vėliau papildomai kainuos šių sistemų įrengimas. Dažniausiai, tiek produkcijos pasirinkimo, tiek darbo kaštų prasme latakus ir lietvamzdžius reikėtų įrengti dengiant stogą ar net iki stogo dengimo. Tokiu atveju lietvamzdžių tvirtinimas bus pigesnis (nereikės papildomų kronšteinų ir kitų priedų), vizualiai geriau atrodys ir bus stipresnis. Lietaus nuotekų sistemų įrengimo būtinumas yra akivaizdus – latakų ir lietvamzdžių pagalba į tam tikrą vietą nukreiptas vanduo nešlapina ir negadina sienų, vanduo nesikaupia pastato cokolyje, iš kur patenka po pamatais. Tai ypač svarbu senesnių ir renovuojamų namų atvejais. Įrengiant latakus svarbu, jog tarp jų būtų kuo mažiau sujungimo vietų, todėl rekomenduojame naudoti kuo ilgesnius ir, proto ribose, vientisus latakus. Kiekvienas sujungimas, nepaisant sujungimo sprendimo, – tikėtina lašėjimo vieta. Taip pat naudojant tikslaus ilgio latakus ir lietvamzdžius galima sumažinti išlaidas medžiagoms, nes nelieka jokių likučių. Šis sprendimas reikalauja kruopštesnio matavimo, tačiau rezultatai džiugins ilgus dešimtmečius, o įdėtos pastangos bus vertos kiekvienos sugaištos minutės. Lietvamzdžių įrengimo atveju primygtinai rekomenduojame laikytis gamintojo reikalavimų dėl lietvamzdžių laikiklių didžiausio atstumo – čia galioja rekomendacija, jog daugiau yra puošniau. Estijos metalinių stogų statybos standartu reikalaujama, jog lietvamzdžių laikikliai būtų pritvirtinti prie gegnės (o ne bet kurioje lentos vietoje). Jei atstumas tarp gegnių yra didesnis nei lietvamzdžių gamintojo leidžiamas didžiausias atstumas tarp laikiklių, tada prie kiekvienos gegnės reikia pritvirtinti po lietvamzdžio laikiklį ir tarp gegnių pritvirtinti dar po vieną laikiklį. Kodėl gi stogų meistrai savo namuose įrengia tiek daug lietvamzdžių laikiklių? Pernelyg didelio atstumo tarp lietvamzdžio laikiklių atveju nėra pavojaus, jog laikikliai dėl pernelyg didelės sniego apkrovos nukris žemyn, nors ir tai yra numatyta (dažniausiai tai priklauso nuo lentų pritvirtinimo prie gegnių), tačiau po keleto žiemų latakuose susikaupęs ledas ir vanduo gali ištempti tarp dviejų laikiklių esantį lietvamzdį, kuris tiek vizualiai, o vėliau ir funkcionaliai, tiesiog nusidėvės. Įrengiant lietvamzdžių laikiklius viename vidutiniame privačiame gyvenamajame name galima sutaupyti nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų, tačiau naujos lietaus nuotekų sistemos įrengimas kainuoja brangiau kartais. Lietaus nuotekų sistemų atveju svarbu, jog jos gamybai būtų naudojama speciali ir iš abiejų pusių padengta cinkuota skarda, nes būtent lietvamzdžiai iš visų stogo priedų yra labiausiai koroduojančioje aplinkoje. Būtinai pasidomėkite gamintojo garantija naudotoms medžiagoms. Paprasta vienpusės dangos stogo skarda nebus tinkamiausia medžiaga lietvamzdžių gamybai. Lietvamzdžių forma – skonio klausimas. Dažniausia siūlomi pusiau apvalūs lietvamzdžiai, tačiau nemažai gamintojų siūlo ir vadinamuosius amerikietiško tipo kampuotus lietvamzdžius. Abiejų tipų lietvamzdžiai, teisingai juos įrengus, nukreips lietaus vandeni pageidaujama kryptimi. Spalvų pasirinkimas yra toks pat didelis kaip ir stogo skardos, išrankesnio skonio mėgėjai gali užsisakyti gaminius nudažytus milteliniu būdu – tokiu atveju galima rinktis iš šimtų atspalvių. Gamintojai nuolat ieško naujų sprendimų – galima įsigyti lietvamzdžių su filtrais vandens kaupimui statinėse, taip pat yra lietvamzdžių apsaugos nuo lapų, sukurtos „s“ formos alkūnės, padedančios įveikti cokolius ir išsikišimus ir taip toliau. Ko šiaurės šalių klimate nerekomenduojame daryti – tai antžeminės lietaus nuotekų sistemos sujungimo su požeminiu drenažu. Tokia uždara sistema išlieka suledėjusi ilgus mėnesius ir jos išvalyti neįmanoma. Tegul šis sprendimas lieka pietinėms valstybėms. Deja, tokio pobūdžio veikla gana dažnai taikoma naujiems Estijos statiniams. Gana išradinga apledėjusių lietvamzdžių ir vamzdžių funkcionalumo palaikymui naudoti šildymo kabelius. Ypač norime pabrėžti, jog lietvamzdžiai ir vamzdžiai normaliai funkcionuoja tik tuo atveju, jei jie yra švarūs. Todėl po medžiais esančių namų šeimininkams būtina lietvamzdžius valyti kelis kartus per metus. Lietvamzdžiuose augantys augalai yra labai nuotaikingas vaizdas, tačiau tokio „herbariumo“ veikimas kaip lietaus nuotekų sistema – abejotinas.

Jei pasirinkote metalinį stogą, verta rimtai susimąstyti dėl kaminų priežiūros – skardinis stogas yra slidus ir jau esant 20 laipsnių stogo nuolydžiui judėjimas ant stogo be apsaugos priemonių yra pavojingas. Pvz. Estijoje dar nėra konkretaus teisės akto, numatančio nuo kokio statumo stogo nuolydžio būtina naudoti kopėčias ir stogo tiltelius, tačiau profesinės sąjungos jau užsiima šiuo klausimu. Kol kas siūlo vadovautis sveika nuovoka bei vidiniais instinktais (ir stogo meistro rekomendacijomis) bei pritvirtinti prie sienos kopėčias, o ant stogo dangos – kamino valymui skirtą stacionarų tiltelį arba platformą. Ką reiškia „stacionarų“? Ant daugelio senesnių namų stogų esančių savadarbių medinių kopėčių tvirtumas ir stabilumas yra abejotinas. Be to, įrengiant kopėčias ant naujo metalinio stogo, rekomenduojama kopėčias pritvirtinti, jog būtų išvengta stogo dangos pažeidimų, kuriuos gali sukelti judančios medinės arba aliumininės kopėčios. Paprašykite stogo meistro, jog jis nustatytų geriausią kopėčių ir tiltelių padėtį, kad būtų užtikrintas naudojimo patogumas, efektyvumas ir saugumas. Reikėtų įvertinti namo savininko įpročius, pavyzdžiui, šildant pastatą, apsaugą nuo vandalų (nepatartina kopėčių tvirtinti prie su gatve besiribojančios sienos) bei vizualiąją pusę – pernelyg daug stogo priedų tikrai neprireiks. Žymiai svarbiau domėtis tiltelių ir kopėčių tvirtinimu prie stogo. Reikėtų klausti gamintojo dėl kopėčių tvirtinimo reikalavimų ir rekomendacijų, jog pritvirtinti gaminiai nenukristų žemyn kartu su didesnio svorio šeimininku. Ant stogų naudojamiems tilteliams taikoma daug teisės aktų, numatančių kokiais varžtais ir kokiose vietose tvirtinami tilteliai, gamintojo rekomendacijose nurodomas didžiausias atstumas tarp tiltelių tvirtinimų. Jei teisės aktų laikytis paraidžiui, tai panašiai kaip ir dėl nurodymo, numatančio privalomą kaminų valymą kartą per metus, stogo saugos įrangą kartą per metus privalo patikrinti profesinį pažymėjimą turintis stogo meistras. Čia kalbama apie žmonių gyvybes, todėl iš pradžių kvailai skambantis reikalavimas ir jo įgyvendinimas gali išsaugoti kai kurių namų savininkų gyvybes ir sveikatą. Aukštesnių sieninių kopėčių ir ilgesnių tiltelių atveju (pavyzdžiui, ant daugiabučių stogų) rekomenduojama papildomai naudoti prie kopėčių ir tiltelių tvirtinamas apsaugines inkaravimo vedlines, prie kurių galima saugiai prisikabinti diržais. Čia irgi ypač svarbu susipažinti su tiltelių ir kopėčių tvirtinimo reikalavimais, nustatytus ne vien tik gamintojo instrukcija, tačiau ir konkrečiu europiniu standartu. Aukštesnių sieninių kopėčių atveju būtina naudoti nugarą apsaugančius lankus ir prie kopėčių tvirtinamas inkaravino vedlines. Jose naudojamos slankiosios dalys ir apsauginiai diržai privalo būti sertifikuoti.

Kaip tai keistai neatrodytų, tačiau sniego užtvaroms standartas išvis netaiko jokių reikalavimų. Kalbama apie gaminį, prie kurio žmogus neprisitvirtina arba nesiremia, tačiau sniego užtvara gali išgelbėti žmogui gyvybę – tiems žmonėms, kurie vaikšto po pakraige. Laimei, miestuose sniego užtvaros tapo kasdienybe. Buvo daug blogai pasibaigusių krentančio sniego atvejų ir šiandien neįmanoma priduoti nei vieno miesto namo, ant kurio stogo nėra sniego užtvaros. Tačiau vis dar yra erdvės plėtrai privačių namų sektoriuje, kur apie sniego užtvaros būtinumą primena sulamdytas automobilio kapotas arba po sniegu įkalintas naminis gyvūnas. Sniego užtvaros būna įvairios, tačiau visų jų pagrindinė užduotis tokia pati – sulaikyti sniegą ir ledą tose stogo vietose, nuo kurių jis negali iškart nukristi. Būtent čia reikia rasti sprendimą, kiek sniego užtvarų reikia ir kur jas įrengti. Ant stogo būtina aiškiai pažymėti sritis, nuo kurių krentantis sniegas gali padaryti nemažai žalos – laiptinių įėjimus, garažus, gėlių lysves, vaikščiojimo takus. Taip pat sniego užtvaros būtinos ant stogų, kurių danga yra skirtingame aukštyje. Iš aukščiau krentantis ledas gali sugadinti žemiau esančią stogo dangą. Stogo meistras tinkamai parekomenduos sniego apkrovos paskirstymą ant stogo. Pasitaikė atvejų, kai dėl ant stogo esančios sniego apkrovos senas namas sugriuvo, nes dėl vienoje stogo pusėje įrengtos stogo užtvaros susidarė didelė apkrova ir namo sienos tiesiog išsiskėtė. Tai buvo tiesiog nesėkmė, tačiau ekstremalių sniego apkrovų atveju taip gali dar ne kartą nutikti seniems namams. Sniego užtvarų padėtis pakraigėje turi būti tokia, jog susidaranti apkrova tektų nešančiosioms sienoms. Renkantis sniego užtvaras rekomenduojame naudoti sprendimus, užtikrinančius sniego tirpsmą arba kritimą pro sniego užtvarų apačią (tam tinka sniego užtvaros su vamzdžiais arba sniego užtvaros su apsaugine tvorele) virš pakraigės. Taip pat ypač svarbu, jog sniego užtvara nebūtų šiaip sau pritvirtinta skardinių profilių bangų viršūnėse, tačiau skardinio profilio bangų įlinkyje ir dugne. Vadinamosios trikampės sniego užtvarų skardos yra pigios, tačiau lūžta nuo sniego apkrovos kartu pažeisdamos stogo dangą. Sniego užtvarų tvirtinimus ir eksploataciją reikia nuolat tikrinti, pažeidimus pašalinti, o sugadintas detales pakeisti. Verta apsvarstyti sniego užtvarų naudojimą ties stoglangiais siekiant išvengti didelio sniego kiekio susikaupimo ant lango. Taip pat viena iš esminių sniego užtvarų funkcijų – lietvamzdžių apsauga nuo krentančio sniego ir ledo. Įrengiant lietvamzdžius būtina įsitikinti, jog lietvamzdžiai nebūtų aukščiau stogo dangos pakraigės krašto, tačiau šio reikalavimo ne visada įmanoma laikytis statesnio stogo nuolydžio ir plonesnių gegnių atveju, todėl šiuo atveju galima įrengti sniego užtvaras per visą pakraigės ilgį. Sniego užtvarų įrengimas vis dėlto galutinai neišlaisvina namo savininko nuo sniego stumdymo malonumų. Geram šeimininkui patartina pašalinti storesnę sniego dangą, bent jau toje stogo dalyje, kur sniego storis viršija sniego užtvarų aukštį. Prisiminkime, jog šlapio sniego svoris siekia 200-400 kg/m³. Nors nuo sniego apkrovos įgriuvusių stogų buvo nedaug, tačiau net ir vienas įgriuvęs stogas yra per daug, jei kalbama apie gyvenamąjį namą. Kiekvieną žiemą pagiežingi komentatoriai interneto platybėse kaltina stogų statytojus panikos skleidimu, tačiau prieš 30 metų mes nežinodavome apie įgriuvusius stogus taip dažnai tik todėl, jog nebuvo „Delfi“ portalo. Aišku, teisingai pastatytas pastatas atlaikys atšiauriausią snygį, nepriklausomai nuo to, kokio storio pusnys bus ant stogo.

Kitas stogams problemas žiemą keliantis rūpestis – varveklių susidarymas pakraigėje. Problema yra ne tiek gražiame ir puošniame varveklyje, tačiau jo atsiradimo priežastyje. Varvekliai susidaro, kai dėl nepakankamo apšiltinimo į pastogę patenka šiltas oras, kuris kondensuojasi pakraigėje ir sąveikaudamas su šaltu lauko oru suformuoja užšalusio vandens stulpą. Deja, net šiais laikais daugelis renovuotų pastatų yra apšiltinti aplaidžiai ir šio aplaidumo rezultatus galima įvertinti žiemą. Visiškai naujuose pastatuose rūpesčių dėl varveklių nekyla, tačiau net ir čia išimtis patvirtina taisyklę. Šiuo atveju tik rekomenduojame kruopščiai atlikti pastato apšiltinimo darbus ir atkreipti dėmesį į darbų priežiūrą. Stogo keitimas gali pasirodyti lengvu darbu, tačiau net ir čia nereikšmingai suklydus galima sulaukti liūdnų pasekmių – neventiliuojamos pastogės, neapšiltintos lubos ir panašiai.

Be jau aukščiau minėtų saugos priemonių, stogo funkcionalumą galima padidinti naudojant sprendimus apsaugai nuo žaibo. Kiekvieną vasarą sudega keli gyvenamieji arba gamybiniai pastatai dėl žaibo smūgio. Apsaugos nuo žaibo sistemos įrengimas yra lazda dviem galais. Viena vertus, teisingai įrengta sistema užtikrina apsaugą tiesioginio žaibo smūgio atveju, kita vertus, mažiausia klaida įrenginėjant šią sistemą (nepakankama varža, bloga arba nevientisa jungtis tarp įžeminimo kabelio ir stogo priedų) arba pati sistema gali tapti pavojaus šaltiniu. Žaibolaidžio strypai tarsi kviečia žaibą ir privilioja elektros iškrovą, dabar įsivaizduokite, jog įžeminimo kabelis yra pažeistas arba neužtikrina pakankamo įžeminimo. Todėl įgyvendinant apsaugos nuo žaibo sprendimus ypač svarbu naudoti tik sertifikuotus gaminius, kuriuos įrengs kvalifikuotas meistras. Rekomenduojama išsiaiškinti suteikiamos garantijos sąlygas dar iki žaibolaidžio įrengimo! Ši taisyklė apskritai galioja visoms statyboms. Yra mėgstama „kaupti popierius aplankuose“ jau po atliktų darbų, o jų turinys vertinamas pagal sukauptų popierių svorį. Rekomendacija stogo darbus atlikti tik ekspertams galioja ir, pavyzdžiui, įrengiant saulės baterijas. Laimei, ši sritis yra gerai reguliuojama ir netikri meistrai lengvai atpažįstami.

Taip pat svarbu akcentuoti ir visų aukščiau minėtų gaminių ir sprendimų priežiūros svarbą. Stogas yra išorinė pastato riba, kuri, korozijos aspektu, egzistuoja labai sunkioje aplinkoje. Todėl būtina nuolat tikrinti stogo dangos ir įvairių priedų būklę – tvirtinimus, fizinius pažeidimus, funkcionalumą ir taip toliau. Prireikus, sugedusias detales būtina pakeisti. Stogų dangos gamintojai ir įrengėjai siūlo vis daugiau įvairių priežiūros paslaugų paketų, įskaitant stogų plovimą, dažymą ir valymą. Geriausia, jei, pavyzdžiui, kas 10 metų stogą patikrintų šioje srityje besispecializuojanti brigada, kuri suteiktų saugumo jausmą ir garantiją, jog stogo danga ir papildomi priedai toliau sėkmingai funkcionuos.

Svarbiausia – nėra prasmės pirkti stogo dangos, galinčios atlaikyti 50 metų, ir tvirtinti ją 5 metus atlaikančiais varžtais. Rekomenduojame išsinagrinėti tvirtinimo priemonių būklę ir paskirtį. Tai dar viena sritis, kur labai dažnai taupoma. Sutaupyti 15 eurų per kelerius metus gali kainuoti 15000.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *